Vos prieš keletą metų Klaipėdos fakultetas prisijungė prie Lietuvos muzikos ir teatro akademijos. Šiandien kartu švenčiame fakulteto 50-metį ir šia proga nuoširdžiai Jus sveikiname!

Nuoširdus dėkui už sveikinimą Klaipėdos fakulteto penkiasdešimtmečio proga. Praėjo pusė amžiaus nuo tos istorinės dienos, kai fakultetas pradėjo savo švietėjišką ir kultūrinę veiklą ne tik Klaipėdos krašte, bet ir visoje Lietuvoje. Kelionė buvo dinamiška, nes fakultetas nuolatos gyveno kaitoje tiek institucinės priklausomybės prasme, tiek studijų programų kūrimo, tiek integracijos į regiono bei Lietuvos kultūrinio gyvenimo vystymąsi atžvilgiu.

Fakulteto istorijos pradžia laikomi 1971 metai, kai iš tuometinio Šiaulių pedagoginio instituto į Klaipėdą buvo perkelta Lietuvių kalbos, literatūros ir režisūros katedra, iš Vilniaus pedagoginio instituto – Choreografijos ir sukurta Choro dirigavimo katedra. Šios trys katedros ir tapo Šiaulių pedagoginio instituto Klaipėdos muzikos fakulteto užuomazga. Fakulteto istorija labai spalvinga ir įspūdinga, reikėtų be galo daug laiko norint pateikti ją nuosekliai. Profesorė Danutė Petrauskaitė šiuo metu kaip tik baigia rengti fakulteto pristatymą, kurį būtinai patalpinsime mūsų puslapyje, paviešinsime dienraščio ,,Klaipėda“ priede ,,Durys”, ,,Muzikos baruose” bei kituose informaciniuose leidiniuose.

Ar vadovaujantis Vyriausybės ribojimais dėl pandemijos suvaldymo buvo lengva paruošti minėjimo renginių programą?

Planuoti renginius fakulteto bendruomenė pradėjo dar rugsėjo mėnesį. Be abejo, prasidėjęs karantinas sustabdė visus procesus, nes atsirado nežinomybė ir būtinybė perorientuoti studijų procesą darbui nuotoliniu būdu. Taip sutapo, kad šiose pareigose startavau su prasidėjusiais karantino atlaisvinimais, kurie suteikė vilčių, jog dalį numatytų renginių pavyks realizuoti, todėl pirmas posėdis su katedrų vedėjais buvo skirtas jubiliejaus organizavimo strategijai aptarti. Sukūrėme jubiliejaus ir sklaidos organizavimo darbo grupes, iš dėstytojų ir studentų surinkome informaciją bei pasiūlymus, kaip kuo daugiau veiklų perkelti į viešąsias erdves. Puikių idėjų pateikė studentai. Šiandien esame labai patenkinti rezultatu, nes visi mūsų sumanymai pasiteisino ir buvo sėkmingai įgyvendinti. Informaciją apie renginius nuolat skelbiame naujai sukurtoje fakulteto „Facebook“ paskyroje, spaudoje, kituose sklaidos kanaluose. Rudenį esame suplanavę finalinius jubiliejaus renginius su įspūdingu šventiniu koncertu, pokalbius apie fakulteto praeitį ir dabartį LRT Klasika kanale bei reportažus LRT televizijoje. Prie jubiliejaus renginių maloniai sutiko prisijungti Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, Klaipėdos koncertų salė, S. Šimkaus konservatorija, kitos kultūros ir švietimo įstaigos bei organizacijos. Tai labai džiugina, nes jaučiamės reikalingi ir įvertinti. Maloniai kviečiame apsilankyti mūsų šventiniuose koncertuose ir kituose projektuose, kurių bus tikrai labai įdomių ir originalių!

Kuo labiausiai džiaugiatės ir didžiuojatės? Kokius darbus laikote reikšmingiausiais?

Džiaugtis tikrai yra kuo. Klaipėdos fakultete yra nepaprastai stiprus intelektinis ir kūrybinis dėstytojų potencialas. Per šiuos kelis mėnesius mano kabineto durys beveik neužsidarė, nes dauguma dėstytojų atėjo ne tik klausti, bet ir kalbėti apie problemas, galimybes bei pasidalinti kilusiais sumanymais. Nemažai idėjų pasiūlė Klaipėdos miesto profesionalūs kolektyvai, su kuriais numatomas glaudus bendradarbiavimas kuriant miesto kultūros strategijos gaires, planuojant naujus projektus,  įtraukiant kūrybingą Klaipėdos jaunimą. Taip pat galvojame tik apie Klaipėdai būdingas studijų programas.

Labai džiugu, kad klaipėdiečiai išsaugojo istorinio šokio tradicijas ir nuo senų laikų Klaipėdoje gerai žinomą ansamblį ,,Saltanda“. Galvojant apie barokinės muzikos kryptį, tai labai pravers kuriant įdomias koncertines programas.

Didžiuojuosi akademijoje praėjusiu tarptautiniu teatro ir muzikos studijų programų vertinimu. Visa LMTA komanda puikiai pasirengė bei pristatė vykdomas studijų programas ekspertams. Tokio darnaus bendradarbiavimo, akademinio orumo, profesionalaus darbo organizavimo galėtų pavydėti bet kuri aukštoji mokykla.

Ar yra veiklų, kurias norėtumėte praplėsti, įgyvendinti?

Norėtume praplėsti tarptautinius ryšius su Baltijos jūros šalių aukštosiomis meno įstaigomis, organizuoti mobilumo ir mainų projektus, kviestis grandus ne tik dirbti su mūsų studentais, bet ir  koncertuoti. Mūsų koncertų salėje yra vargonai, turime idėją organizuoti vargonų muzikos festivalį, kurio metu vyktų koncertai, mokymai, diskusijos, įvairūs kūrybiniai eksperimentai ar naujų kūrinių pristatymai. Galvojame ir apie mokslinio potencialo auginimą. Čia yra apie ką pagalvoti ne tik esantiems mokslo atstovams, bet ir dabartiniams bei būsimiems jauniesiems specialistams. Planuojame paruošti stiprią miuziklo specialistų parengimo programą, galvojame apie savo miuziklo teatriuką! Kol kas tai tik svajonės, bet… svajonės pildosi.

Turime minčių pakelti naują bangą džiazo erdvėje, jungiantis su Klaipėdos S. Šimkaus konservatorija, galbūt ir su E. Balsio menų gimnazija bei kitomis muzikos mokyklomis atgaivinti chorą ir simfoninį orkestrą. Esame labai dėkingi akademijai už skiriamas investicijas infrastruktūrai gerinti ir naujoms IT priemonėms įsigyti. Šiais metais pradėsime mokomojo teatro remontą, kurio Teatro katedra laukė labai seniai. Susipažinusi su profesoriaus V. Masalskio, katedros vedėjos doc. dr. D. Vaigauskaitės ir doc. N. Sinkevičiūtės sukurta programų įgyvendinimo metodika, peržiūrėjusi jų baigiamuosius bei sesijinių egzaminų darbus supratau, kad teatrinio meno specialistų rengime jie turi savo išskirtinę ir savitą poziciją. Gražiais pokarantininiais rezultatais labai pradžiugino Šokio katedra, nepaisant to, kad nuotolinis mokymas jiems tikrai apsunkino praktines studijas, nes mokytis šokti namų sąlygomis yra be galo sudėtinga.

Jubiliejų pasitinkate šūkiu „Atrasti. Pažinti. Patirti“. Kokią žinutę siunčiate pasauliui?

Gražiai įvardinote – „žinutė pasauliui“. Žemės centras yra ten, kur esi tu, nes mūsų planeta apvali, tad kur įsmeigsi vėliavą, ten ir bus ašis. Šiuo šūkiu kviečiame visus keliauti į sekantį dešimtmetį nusiteikus naujiems sprendimams savo veiklose, kūryboje, bendradarbiavime, dalinantis įgytomis patirtimis bei atradimais. Noras tobulėti ir daryti pasaulį gražesniu įmanomas tik per kasdienį pažinimą, troškulį kuriam turėtume jausti kiekvieną dieną. Ieškodami naujų pažinimo versmių ne tik atsigaiviname, bet ir patiriame pasiekto rezultato džiaugsmą ar pergalės skonį. Klaipėda nuostabus miestas prie jūros ir dar uostamiestis! Tai labai traukia žmones, todėl žodžiai ,,provincija“ ar ,,periferija“ prie Klaipėdos niekaip nelimpa. Tikiu, kad suvienijus visas miesto kultūros ir švietimo bendruomenių pajėgas, galime pasiųsti pasauliui gražią žinią, kuri kels susidomėjimą atvykti, atrasti ir pažinti šį miestą bei jame studijuoti, kurti, dirbti, likti gyventi.

Pasidalinkite vizija, kokį Klaipėdos fakultetą norėtumėte matyti po 5–10 metų?

Norėčiau, kad Klaipėdos fakultetas taptų stipriu, šiuolaikišku, dinamišku ir tarptautišku aukštąjį Vakarų Lietuvos menų mokslą reprezentuojančiu LMTA padaliniu, kuris įneštų savitumo į kitų aukštųjų meno mokyklų kontekstą, būtų patrauklus užsienio partneriams, o studijų programos – kitų šalių jaunimui. Taip pat norėčiau, kad dėstytojai būtų atviri naujovėms ir atlieptų dabartinio jaunimo poreikius. Tikiu ir viliuosi, kad užmezgus ryšius su kitais LMTA fakultetais bei užsienio mokyklomis, galėsime pasisemti vieni iš kitų įkvėpimo ir kartu įveikti iškilusius sunkumus.

Neseniai LRT portale perskaičiau puikų interviu su Roterdamo menų akademijos dekanu Jeroen Chabot. Net nustebau, kaip mano įsivaizdavimai sutapo su jo suformuluotomis ir jau įgyvendintomis įžvalgomis! Pritariu jo mąstymui, kad jaunimą turime labiau mokyti ne tik tradicinių disciplinų, bet ir ryšių su pasauliu per būsimus darbus. Labai norėtųsi, kad mūsų absolventai gebėtų pragyventi iš įgytos profesijos ne tik Lietuvoje, bet ir svetur. Todėl siekiame ir tikime, kad mūsų studentai turėtų galimybę gauti tokį parengimą, kuris suteiktų jiems lankstumo ir ištvermės prisitaikant prie naujovių bei drąsos ir pasitikėjimo kuriant savo darbo vietas.

Ir dar vienas pastebėjimas – kartu sieksime, kad ateinantį dešimtmetį dėstytojai įprastų dirbti ne tik su studentais, bet ir tarpusavyje. Žinau, tai padaryti yra be galo sudėtinga, nes dauguma pedagogų dirbti ateina tik kelioms valandoms, savo kasdieninę duoną užsidirba kitur, tačiau pasvajoti ir siekti pokyčių juk visada galima!

Svarbiausia, kad būtume sveiki ir kad trečiasis karantinas mus visus aplenktų.

Nuoširdžiai visiems to ir linkiu.

Nuoširdžiai dėkojame LMTA Klaipėdos fakulteto dekanei Loretai Jonavičienei už pokalbį.

Vyresnioji specialistė Deimantė Kavaliauskaitė

Karjeros ir kompetencijų centras
Lietuvos muzikos ir teatro akademija

Vilniaus g. 6-2/Tilto g. 16, Vilnius
Mob. tel.  +370 626 47877
El.p. kkcrenginiai@lmta.lt
Facebook‘e: LMTA Karjeros ir kompetencijų centras