Kviečiame į teatro ir retorikos mokytojos-ekspertės, LMTA Vaidybos ir režisūros katedros lektorės Vidos Lipskytės nuotolinį seminarą „Atlikimo menas: kaip išmok(y)ti „prisijaukinti“ eilėraštį?“, kuris vyks 2021 m. gegužės 20 d., ketvirtadienį, nuo 13:00 iki 17:30 val. Nuotolinis seminaras organizuojamas vaizdo konferencijų ir pokalbių platformoje „Zoom“. Renginio kaina 24 Eur. Registracija vyksta iki gegužės 19 d. 

Seniausiose kultūrose meno prigimtis buvo sinkretinė. Šiandien daugumoje enciklopedijų ir žinynų poezija kaip viena iš meno formų yra pristatoma pirmesniu reiškiniu nei grožinė proza. Poezija – iš graikų kalbos žodžio poiēsis,  poieō – darau, kuriu. Rūšinė ir žanrinė lyrikos prigimtis realizuojama poetine kalba. Poetine kalba imta domėtis jau nuo prancūzų simbolistų laikų. Lingvistinė refleksija ilgam tapo moderniosios lyrikos palydove. Ja buvo domimasi visą XX amžių. Lyrikos teorija dažnai tapdavo poetinės kalbos teorija. Ypač jai didelį dėmesį skyrė struktūralistai ir semiotikai. Literatūros teorijoje ilgam įsitvirtino Rolano Jakobsono teiginys, kad poetinė kalba yra ypatingu būdu organizuota kalba, sukurta natūralios kalbos pagrindu.  

Analizuojant poetinį tekstą reikia derinti literatūros teorijos ir literatūros istorijos žinias. Poetiniam tekstui itin svarbi lyrinio subjekto kategorija. Lyrinis „aš“ ir yra kuriančioji sąmonė, formuojanti subjektyvų pasaulio regėjimą. Eilėraštyje atsiskleidžia jo būsenos, vertybinės nuostatos, sudėtingas sąmonės turinys. Tai realizuojama per išorinius pasaulio pavidalus, per laiką ir erdvę. Apie vidinį pasaulį kalbama materialaus pasaulio kalba. Objektyvusis pasaulio klodas (daiktai, realijos, įvykiai) yra susijęs su subjekto išgyvenimais ir vertinimais. 

Kiekvienas žmogus bent kartą gyvenime susidūrė su būtinybe išmokti eilėraštį. Ne visiems suteikiama galimybė lengvai įsiminti rimuotas eilutes. Neretai sunku išmokti, nes tekstas svetimas, neatpažįstamos sakinių struktūros, kurios nekelia jokių asociacijų. Seminare suteikiami įrankiai, kurie padeda žmonėms priimti ir atpažinti tekstą remiantis savo patirtimis ir išgyvenimais.  Seminare bus aptariami veiksmingi metodai, kurie padės išspręsti eilėraščio „prisijaukinimo“ problemą. Tuos pačius metodus ir seminaro medžiagą dalyviai galės kūrybiškai taikyti bet kuriai amžiaus grupei, savo profesinėje bei pedagoginėje veiklose. Kiekvienas dalyvis per konkretaus eilėraščio nagrinėjimą kviečiamas žadinti savo emocinę atmintį, mokytis atrasti autoriaus užkoduotą intonaciją ir praktiškai lavinti balsą. 

Seminaro tikslas – išmokyti seminaro dalyvius „prisijaukinti“ lyrinį tekstą ir tinkamai perteikti autoriaus užkoduotas emocijas ir charakterius. 

Programos uždaviniai: 

1. Susipažinti su eilėraščio intonacijos kodais.
2. Išmokti tinkamai valdyti balsą, skaitant literatūros kūrinį.
3. Pateikti efektyvius metodus, kurie leidžia suvokti ir atpažinti teksto struktūras. 
4. Ugdyti emocinį intelektą bei tinkamai atskleisti teksto mintį. 
5. Skatinti seminaro dalyvių vaizduotę ir kūrybiškumą. 

Tikslinė grupė: dalykų mokytojai, priešmokyklinio ir ikimokyklinio ugdymo institucijų pedagogai, teatro būrelių režisieriai bei vadovai. 

Seminaro dalyviams bus išduodami akredituoto LMTA Karjeros ir kompetencijų centro kvalifikacijos tobulinimo pažymėjimai (veiklos vertinimo ir akreditavimo pažyma Nr. KT3-2). 

Vida Lipskytė  

Teatro režisierė, psichodramos specialistė, lektorė, beveik dešimtmetį dirba mokykloje teatro ir retorikos mokytoja, virš dešimt metų veda seminarus mūsų šalies pedagogams. Ši patirtis suteikė įžvalgų apie mokyklinius džiaugsmus ir rūpesčius, ypač – kūrybingumo ir spontaniškumo tema. Lektorės metodikos pagrindas – abipuse pagarba grindžiamas bendradarbiavimas. 

Karjeros ir kompetencijų centras

Lietuvos muzikos ir teatro akademija

Vilniaus g. 6-2/Tilto g. 16, Vilnius

Mob. tel.  +370 626 47877

El.p. kkcrenginiai@lmta.lt

Facebook‘e: LMTA Karjeros ir kompetencijų centras