Vasario viduryje, plataus muzikos horizonto padangėje, pasirodė nauja, penkis jaunus žmones subūrusi kamerinės muzikos ansamblio grupė „Gijos“. Kaip patys grupės nariai sako, Vasario 16-osios koncertas Paryžiaus lietuvių bendruomenei tapo oficialiu naujojo ansamblio krikštu. Dar praėjusiais metais susibūrę atlikėjai papasakojo apie spontaniškai ir netikėtai atsiradusį kolektyvą, kodėl pasivadino Gijomis ir kaip idėja koncertuoti Paryžiuje virto realybe.

Lipti į sceną su draugais, kurie palaiko ir drąsina vieni kitus – nereto kolektyvo siekiamybė. Pokalbį su ansamblio „Gijos“ nariais – Emile Elena Dačinskaite (sopranas), Dominyku Urba (tenoras), Domu Saulevičiumi (baritonas), Saule Augustina Žostautaite (fortepijonas) ir Liudmila Mešenina (fortepijonas) pradėjome nuo priešistorės.

Šiuo metu Jūs visi studijuojate Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, dalyvaujate kitose veiklose. Papasakokite, iš kur kiekvienas atkeliavote ir kaip atsidūrėte čia, kur esate dabar.

Emilė: Prieš studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje baigiau Nacionalinę M. K. Čiurlionio menų mokyklą. Ten mokiausi šviesaus atminimo profesoriaus V. Noreikos dainavimo klasėje. Įstojus į Lietuvos muzikos ir teatro akademiją buvau priimta studijuoti pas profesorę A. Krikščiūnaitę. Esu be galo laiminga ir dėkinga, jog patekau į šios profesorės dainavimo klasę. Ji puiki dainininkė ir pedagogė, tad mokytis yra didelis džiaugsmas. Dabar su mainų programa esu išvykusi studijuoti dainavimo į Izraelį, Jeruzalės muzikos ir šokio akademiją.

Saulė: Šiuo metu Emilė, Dominykas ir Liudmila studijuoja magistro pirmame, o mes su Domu bakalauro ketvirtame kursuose.

Užaugau muzikantų šeimoje, kurioje kiekviena diena buvo ir yra pripildyta muzikos. Tėveliai nuvedė mane į Kauno Juozo Naujalio muzikos gimnaziją, kurioje pažintį su muzika tęsiau 12 metų. Pradžioje mokiausi L. Rinkevičienės fortepijono specialybės klasėje, o vėliau R. Krėpštienės. Šiai mokytojai esu labai dėkinga už pravertas duris į kūrybišką ir savitą muzikos įsivaizdavimą bei girdėjimą. Su akompanimento menu mokykloje mane supažindino man labai brangus mokytojas a. a. A. Ūsas. Jau tuomet klasėje gvildendavome garsus iki dalelyčių. Šiandien mane labai įkvepia specialybės dėstytoja doc. A. Šikšniūtė ir akompanimento dėstytoja prof. I. Uss-Armonienė. Su šiomis dėstytojomis jaučiu ypatingai šiltą žmogišką ir kūrybinį ryšį, ačiū joms už įkvėpimą.

Dominykas: Aš atkeliavau į Lietuvos muzikos ir teatro akademiją iš Kauno, kur nuo ketverių metų mokiausi berniukų ir jaunuolių muzikos mokykloje ,,Varpelis“. Čia, kur esu dabar, magistro studijose, esu dėl meilės muzikai. Nuo pat pirmų metų akademijoje su vis gilėjančiomis žiniomis ir atrandamomis subtilybėmis, mano meilė jai auga ir stiprėja. Už tai turiu padėkoti mane lydėjusiems ir lydintiems pedagogams, ypač prof. Algirdui Janutui.

Liuda: Savo muzikinį kelią pradėjau savo gimtajame mieste Klaipėdoje. Stasio Šimkaus konservatorijoje baigiau fortepijono specialybę ir atvažiavau studijuoti į Vilnių. Čia sutikau nuostabių žmonių, kurie per kelis studijų metus tapo artimais draugais.

Praėjusių metų pabaigoje subūrėte naują kamerinės muzikos ansamblį „Gijos“. Kas paskatino Jus susiburti? Kieno buvo ši mintis?

Emilė: Ansamblis gimė gana netikėtai ir spontaniškai, kadangi visi buvome puikūs draugai, nusprendėme kartu surengti koncertą. Pirmojo pasirodymo idėja kilo baritonui Domui Saulevičiui, kuomet vėliau penkiese surengėme koncertą jo gimtinėje Šilutėje, Hugo Šojaus dvare. Iš karto supratome, jog kartu muzikuoti mums labai gera. Vėliau, tenoro Dominyko Urbos tėčio dėka, atsirado neeilinė galimybė surengti koncertą Paryžiuje. Pasirodymas buvo skirtas Vasario 16-osios dienai paminėti. Į šį koncertą jau vykome kaip ansamblis „Gijos“.

Saulė: Visa tai gimė iš stiprios draugystės, tarsi norėjosi ją aukščiau pakylėti ir įprasminti. Po pirmojo koncerto Šilutėje buvo labai gera, todėl galutinai nusprendėme, kad reikia nieko nelaukti ir planuoti ateinančius koncertus!

Dominykas: Susibūrėme į vieną ansamblį, mano nuomone, iš nuostabaus jausmo kartu muzikuoti ir gražios draugystės tarpusavyje. Kam ši mintis kilo net negalėčiau išskirti. Tai buvo visų mūsų bendravimo ir muzikavimo kartu pasekmė, kuri įvyko labai natūraliai.

Ar pavadinime „Gijos“ užkoduota gilesnė prasmė? Kokia ji?

Emilė: Idėja pasivadinti „Gijomis“ kilo Saulei. Šis žodis parodo, jog esame susieti ne tik didelės meilės muzikai, bet ir nuoširdžios draugystės gijomis. Kartu kurti ir tobulėti mums labai patinka, todėl nusprendėme, kad šis žodis puikiai atspindi mūsų kolektyvą.

Saulė: Pavadinimas tarsi pats mus aplankė. Mes susieti daugybės gijų – draugystės, tikrumo, stipraus ryšio su muzika ir bendro jos girdėjimo, žavėjimosi vienas kitu ir kaip žmogumi ir kaip menininku.

Dominykas: Tą ,,gilesnę prasmę“ kiekvienas iš mūsų ansamblio, tikriausiai, galėtume pateikti skirtingai, tačiau dėl vieno, manau, visada sutarsime – mus sieja draugystės ir  meilės muzikai gija.

Liuda: Svarbu paminėti žodžio „gijos“ lietuviškumą. Atliekame nemažai lietuviškos muzikos, siekiame puoselėti mūsų šalies kultūrą. Nors ir svarstėme kitus tarptautinius pavadinimo variantus, bet pasirinkome lietuvišką.

Kokį muzikinį repertuarą atliekate? Kas Jums labiausiai prie širdies?

Emilė: Šiuo metu daugiausiai atliekame lietuvių kompozitorių muziką. Visgi repertuare yra ir visame pasaulyje puikiai žinomi ir atliekami kompozitoriai, kaip W. A. Mozart, F. Poulenc, A. Dvorak, S. Rachmaninov ir kt.

Dominykas: Mūsų repertuaras įvairus – nuo liaudies dainų iki arijų, jis nuolat pildosi ir auga. Man koncertuose labiausiai patinka atlikti lietuvių kompozitorių muziką. Sava kalba dainuoti gimtos šalies kūrėjų muziką yra didžiausias malonumas.

Liuda: Galiu tik paantrinti kolegoms bei papildyti, kad atliekame lietuvių ir užsienio kompozitorių kamerinius kūrinius, dažniausiai lied arba romansus.

Visai neseniai grįžote iš Paryžiaus. Ten buvote pakviesti koncertuoti Prancūzijos lietuvių bendruomenės organizuojamame Vasario 16-osios minėjime. Papasakokite plačiau, kaip Jus pakvietė? Ar tai buvo pirmoji „Gijų“ išvyka?

Dominykas: Ši koncertinė išvyka į Paryžių iš pradžių buvo tik idėja, tačiau mano tečio Gintaro Tamuliono pagalbos dėka ji virto realybe. Pirmiausia, mes patys rodėme iniciatyvą ten koncertuoti – kreipėmės į lietuvių bendruomenę Paryžiuje. Į tokį drąsų mūsų žingsnį sureagavo labai džiugiai. Iš pradžių mūsų koncerto programa neturėjo Vasario 16-osios temos, kadangi net nemanėme, jog tokia svarbi šventė bus patikėta mums. Pirminė mūsų idėja buvo lietuvių ir prancūzų kompozitorių muzikos vakaras, tačiau gavus pasiūlymą būti pagrindiniu Prancūzijos lietuvių bendruomenės organizuotos Vasario 16-osios šventės akcentu, net nesudvejojome ir skubiai paruošėme programą. Esame labai dėkingi Lietuvos ambasadai Paryžiuje, o ypač Prancūzijos lietuvių bendruomenės pirmininkei Emilija Pundziūtei-Gallois. Jos pastangų dėka turėjome nuostabią erdvę koncertui, ką, patikėkite manimi, Paryžiuje suorganizuoti yra be galo sunku… Ši kelionė buvo oficialus ,,Gijų“ ansamblio krikštas.

Neretai atlikėjai turi savo ritualų prieš leisdamiesi į koncertus. Ar turite savąjį?

Emilė: Manau, svarbiausias mūsų ritualas tiek prieš koncertą, tiek koncerto metu – vienas kito palaikymas. Prieš pradėdami koncertą visuomet apsikabiname palinkėdami sėkmės, o koncerto metu „sergame“ vienas už kitą bei jaudinamės ir džiaugiamės kartu.

Saulė: Prieš koncertus man labai svarbu šilta atmosfera ir bendrystės jausmas su tą vakarą į sceną drauge lipsiančiais atlikėjais. Palinkime sėkmės, kūrybinės laisvės ir kuo gilesnio akimirkų ant scenos išgyvenimo. Koncerto metu jaudinamės vienas už kitą, įdėmiai klausomės ir žavimės.

Dominykas: Specialių ritualų, kurie kažką nustebintų, tikrai neturime. Nebent tai, kad prieš visus koncertus ar egzaminus aš visada geriu Coca-Cola.

Liuda: Visi kartu ruošiamės, sakome vieni kitiems palaikymo bei padrąsinimo žodžius. Pasitaiko, kad apsikabiname, kartais dar net nenulipę nuo scenos.

Domas: Turime tarsi vienijančią ritualinę ramybės ir bendrystės nuotaiką. Kai koncertuoju su „Gijomis“ man visuomet būna ramu, nes į sceną lipu su savo draugais. Kad ir kas atsitiktų scenoje, akimis galiu pagauti savo draugų žvilgsnius ir toliau nuoširdžiai dalintis muzika.

Kas jus džiugina ar liūdina šių dienų muzikos industrijoje?

Emilė: Džiugina tai, jog po pandemijos žmonės iš tiesų labai pasiilgę kultūrinio gyvenimo. Bilietai į spektaklius, operas ir koncertus šiuo metu išperkami labai greitai. Matyti tokį žmonių kultūrinį susidomėjimą kelia didelį džiaugsmą. Pandemija parodė, jog kultūra yra neatsiejama gyvenimo dalis, o netekus jos iš tiesų labai sunku. Padidėjęs žmonių susidomėjimas menu mane motyvuoja tobulėti bei koncertuoti.

Dominykas: Aš tik noriu pasidžiaugti muzikos gyvumu ir meile jai, kol tai mūsų širdyse – muzika tikra.

Liuda: Džiugina, kad žmonės stengiasi nepamiršti savo šaknų, o ypač gyvenantys užsienyje – lietuviška muzika sulaukia didelio svetur gyvenančių lietuvių bendruomenių susidomėjimo. O liūdina, tikriausiai, visa materiali kūrybinio proceso dalis: daugybė talentingų muzikantų siekia užsidirbti  kuo daugiau pinigų, visai neatsižvelgdami į kuriamo meno kokybę. Kita vertus, menas mums yra pagrindinis pragyvenimo šaltinis, todėl sunku atrasti balansą tarp kūrybos iš meilės muzikai ir poreikio gauti finansinį atlygį.

Saulė: Mane džiugina menininkų įvairovė ir gausa – šiandien tiek įdomaus galima išgirsti ir pamatyti! Žmonės gausiai lankosi kultūriniuose renginiuose, matyt, pandemija išugdė mumyse meno ilgesį. Galiu pasidžiaugti, jog draugų dėka mane gaubiantis muzikos pasaulis itin spalvingas ir jame liūdesys neatrastų savo kampelio. Su „Gijomis“ atliekame klasikinę muziką, tyrinėjame jos niuansus, melodingumą, akompanimento ir balso, garso ir žodžio ryšius, idėjų ir jausenų įprasminimo galimybes. Taip pat groju šiuolaikinės muzikos ansamblyje „Fluorescence“, kur muziką atlieku ir patiriu iš visai kitos pusės – šiuolaikinio skambesio perspektyvos. Šiuolaikinės muzikos repertuaras leidžia pamatyti fortepijoną naujai: grojant tenka naudoti banko korteles, plaukų šepečius, lipnią juostą, pieštukus ir dar daug tiesiogiai su muzika nesusijusių daiktų, čia atlikime labai svarbus performatyvumas. Jaučiu, kad šie du skirtingi muzikiniai pasauliai manyje persipina ir praturtina vienas kitą.

Domas: Galiu įvardinti tik pastebėjimą, jog surengti koncertą, net Lietuvoje, yra gana nelengva. Norint koncertuoti geroje salėje, reikia gebėti komunikuoti, ieškoti rėmėjų, žinoti kaip reklamuoti savo veiklą. Žinoma, su „Gijomis“ viską darome patys arba mums padeda artimieji. Tačiau žiūrint į ateitį, norėtųsi atrasti ryšį su žmonėmis, kurie to mokosi ar yra šios srities specialistai ir galėtų palengvinti bei prisidėti prie mūsų muzikinio kelio.

Kur artimiausiu metu galėsime išvysti Jūsų pasirodymus?

Emilė: Artimiausi pasirodymai numatomi vasarą, liepos mėnesį. Planuojame pasirodyti Raseiniuose ir jo apylinkėse, taip pat planuojame surengti koncertą Kaune. Kol kas tikslios koncertų datos nėra aiškios, tačiau, kai turėsime tikslią informaciją, ją skelbsime ansamblio „Gijos“ Facebook puslapyje.

Saulė: Labai kviečiame visus, besidominčius mūsų skambančia kelione, sekti mus socialiniame tinkle Facebook, o norinčius mus išgirsti – kreiptis el. paštu ansamblis.gijos@gmail.com.

Ačiū Jums už smagų pokalbį. Linkiu gero starto ir koncertų!

Kalbino Deimantė Kavaliauskaitė

Karjeros ir kompetencijų centro vyresnioji specialistė
Lietuvos muzikos ir teatro akademija

Vilniaus g. 6-2/Tilto g. 16, Vilnius
Mob. tel.  +370 626 47877
El.p. kkcrenginiai@lmta.lt
Facebook: LMTA Karjeros ir kompetencijų centras