Kviečiame į muzikos pedagogo, menotyros daktaro Eirimo Veličkos nuotolinį seminarą „Aktyvi muzikos pamoka“, kuris vyks 2021 m. vasario 24 d., trečiadienį, nuo 14:30 iki 19:00 val. Nuotolinis seminaras vyks vaizdo konferencijų ir pokalbių platformoje „Zoom“. Registracija vyksta iki vasario 21 d.

Šiuolaikinė pedagogika pabrėžia mokinio aktyvaus dalyvavimo ugdymo(si) procese svarbą ir pripažįsta tai vienu svarbiausių sėkmingo ugdymo proceso veiksnių. Akcentuojama, kad įgūdis (t. y. „žinojimas-kaip“) pažintine prasme yra aukštesnė žinojimo apraiška, negu teorinės  žinios („žinojimas-kad“, „žinojimas-apie“). Šia nuostata yra grindžiamos E. Jaques-Dalcroese’o C. Orffo, Z. Kodaly sistemos,  ji nuosekliai plėtojama D. Elliotto „Naujojoje muzikinio ugdymo filosofijoje“. Tenka pripažinti, kad  Lietuvos bendrajame muzikiniame ugdyme šia nuostata remiamasi nepakankamai, tad muzikos pamokose ligšiol vyrauja ne „muzikos-mokymas“, bet „mokymas-apie-muziką“.

Seminaras „Aktyvi muzikos pamoka“  skirtas tiems muzikos ir pradinių klasių mokytojams, kurie norėtų praturtinti savo metodinį arsenalą aktyviais, inovatyviais ir kūrybiškais muzikinio ugdymo metodais, pereiti nuo pasyvaus „mokymo-apie-muziką“ prie aktyvaus „muzikos-mokymo“. Mokoma aktyvių muzikavimo, komponavimo, improvizavimo, muzikos klausymosi metodų. Dalis seminaro bus pritaikyta nuotolinio mokymosi situacijai: mokysimės dirbti su virtualiomis muzikinėmis programomis ir internetiniais muzikos resursais. Seminaro metu plėtojamos mokytojų muzikinės, pedagoginės ir bendrakultūrinės kompetencijos.

Seminaro tikslai – supažindinti mokytojus su aktyvaus muzikinio ugdymo principais ir aktyviaisiais muzikos mokymosi (muzikavimo, komponavimo ir improvizavimo, muzikos klausymosi ir jos interpretavimo) metodais; tobulinti mokytojų muzikinę ir bendrąsias kompetencijas, praktinius muzikinės pedagoginės veiklos įgūdžius.

Programos uždaviniai:

1. Supažindinti mokytojus su praktiniu patyrimu, grįstu muzikinio ugdymo koncepcijos metodologiniais pagrindais.
2. Praktiškai išmėginti aktyviuosius muzikos mokymo metodus: muzikuoti (vokaliniai metodai, žaidimai ir karaokė, ritmavimas ir kūno perkusija, mokykliniai instrumentai), kurti ir improvizuoti (kūrybinės užduotys), klausytis muzikos, ją kūrybiškai interpretuoti (panaudojant grafines partitūras, raiškų judesį, piešiant, nusakant žodžiu); suteikti mokytojams praktinių darbo įgūdžių.
3. Mokytis rengti nuotolines muzikos pamokas, panaudojant virtualias muzikos programas ir internetinius resursus: „Google slides“ programą, „Youtube“ vaizdo įrašų išteklius, virtualią klaviatūrą.
4. Pristatyti mokytojams pradinukų vadovėlius „Mano muzika“ ir juos lydinčių muzikos mokymo priemonių komplektus (pratybų sąsiuvinius, mokytojo knygas, garso įrašų komplektus), pratybų ir kūrybos sąsiuvinius „Septynios gaidos“, aptarti jų paskirtį, funkcijas.
5. Supažindinti su Pasaulio muzikinio ugdymo tendencijomis ir užsienio (Japonijos, Vokietijos ir JAV) muzikos vadovėliais.

Programos turinys

1. Praktiniu patyrimu grįsto muzikinio ugdymo filosofiniai ir metodologiniai pagrindai (D. Elliotto „Naujoji muzikinio ugdymo filosofija“)

• Muzikinių veiksenų įvairovė ir jų tarpusavio sąsajos: dainavimas ir grojimas muzikos instrumentu, solfedžiavimas ir ritmavimas, natų skaitymas ir užrašymas, muzikos klausymas ir muzikinės kultūros pažinimas, improvizavimas ir kūrybiniai žaidimai.
• Mokymosi komplektų „Mano muzika“ ir „Septynios gaidos“ pristatymas: jų sudedamosios dalys, paskirtis ir funkcijos; dermė su bendrosiomis programomis.
• Pažintis su užsienio šalių (Japonijos, JAV, Vokietijos) muzikos vadovėlių pavyzdžiais; jų užduočių sistemų apžvalga.

2. Praktinė dalis

• Dainavimo mokymo metodika (vokalo pratimai; karaokė; dainavimo, solfedžiavimo, grojimo metodinės sąsajos); kitų tautų dainos (latvių, estų, japonų, N. Zelandijos maorių, Afrikos ir Indijos dainos).
• Mokymo groti metodikos principai (dūdelė/išilg. fleita, skudučiai, ukulelė, perkusiniai instrumentai).
• Ritmavimo metodika (garsas–ženklas–judesys; kalbos ir judesio ritmika; kūno perkusijos panaudojimas).
• Kūrybinės užduotys (improvizavimas, komponavimas, aranžavimas).
• Mokymasis dirbti su virtualiomis muzikos programomis ir internetiniais garso/vaizdo ištekliais.
• Aktyviosios muzikos klausymosi užduotys (grafinės partitūros, judesio panaudojimas); muzikos stilių ir formų pažinimas.
• Pasirinktų pavyzdinių pamokų nagrinėjimas.

3. Baigiamoji diskusija (aptarimas, atsakymai į klausimus).

Seminaro dalyviams bus išduodami akredituoto LMTA Karjeros ir kompetencijų centro kvalifikacijos tobulinimo pažymėjimai (veiklos vertinimo ir akreditavimo pažyma Nr. KT3-2).

Eirimas Velička – Lietuvos etnomuzikologas, muzikos pedagogas, muzikas. Neofolklorinės muzikos kolektyvo (folkroko grupės) „Atalyja“ narys. 1984 m. baigė Vilniaus J. Tallat-Kelpšos aukštesniąją muzikos mokyklą, 1989 – Lietuvos konservatorijos (dab. Lietuvos muzikos ir teatro akademija) smuiko klasę (R. Katiliaus, R. Čekuolio mokinys). 1987–1991 m. griežė kameriniame orkestre „Vilnius“, 1989–1991 m. rengė TV laidas vaikams apie muziką. 1991–2001 m. dirbo Lietuvos pedagoginiame institute, kur aktyviai prisidėjo rengiant pradinių klasių moksleivių muzikos pedagogikos programą (kartu su Arūnu Dikčiumi), daug dėmesio skyrė pradinių klasių moksleivių muzikalumo tyrimui ir naujų būdų jam lavinti sklaidai. Sukūrė I–IV klasių muzikos mokymo sistemą, pagrįstą lietuvių liaudies melodikos ypatumais. Tarptautinių konferencijų dalyvis, daugelio muzikos vadovėlių autorius, yra paskelbęs mokslinių straipsnių muzikos pedagogikos, Indijos muzikos temomis. Muzikos enciklopedijos autorių kolektyvo narys.