Kviečiame į psichoterapeutės, lektorės Rositos Pipirienės nuotolinį seminarą „Emocinio intelekto ir saviugdos svarba pedagogo darbe, kūryboje bei gyvenime“, kuris vyks 2021 m. kovo 10 d., trečiadienį, nuo 13.30 val. iki 18.00 val. Nuotolinis seminaras vyks vaizdo konferencijų ir pokalbių platformoje „Zoom“. Registracija vyksta iki kovo 9 d., vietų skaičius ribotas. 

Šiais nepavejamo tempo ir besaikės informacijos laikais, žmonės didžiausią dėmesį skiria mąstymui lavinti ir žinioms įgyti. Tačiau labai svarbu nepamiršti, kad yra ne tik protas, bet ir jausmai. Psichologai pažymi, kad žmogaus laimė priklauso nuo jo emocinio intelekto – jausmų gilumo, charakterio tvirtumo, savitvardos, nesilpstančio entuziazmo, atkaklumo ir gebėjimo pagrįsti savo veiksmus. Emocinis intelektas yra labai svarbus, nes jis įgalina žmogų daryti dorovinius ir žmogiškumu paremtus sprendimus, pasižyminčius empatija ir altruizmu. Taip pat  tampa svarbu mokėti pažinti ir valdyti savo ir mokėti suprasti kito žmogaus jausmus. Būtent to ir galima pasiekti lavinant savo emocinį intelektą. 

Šiuolaikinis pedagogas turi ne tik gerai išmanyti savo dėstomą dalyką, bet ir pažinti save kaip asmenybę, mokėti įsisąmoninti ir išreikšti savo jausmus, lavinti emocinį intelektą. Jausmų pažinimas, įsisąmoninimas ir valdymas padeda išvengti konfliktinių situacijų arba jas sušvelninti, siekti profesinės sėkmės, asmenybės harmonijos. Save suvokiantis ir gerai pažįstantis  žmogus yra gerbiamas kitų žmonių, jo asmenybė harmoninga, jis moka išnaudoti savo stipriąsias puses bei kontroliuoti silpnąsias, nuolat save tobulinant ir ugdant pasirinkta kryptimi. 

Seminaro tikslai – lavinti pedagogų emocinį intelektą, supažindinant su emocijomis ir jausmais bei jų poveikiu bendravimui ir darbinei veiklai; lavinti sugebėjimą įsisąmoninti, įvardinti, diferencijuoti ir pozityviai išreikšti savo jausmus.  

Seminaro metu analizuojamos temos:  

• Emocinio intelekto samprata. Besikeičiantis požiūris į emocinio intelekto svarbą žmogaus darbo rezultatams ir asmeniniam gyvenimui. Saviugdos ir savęs pažinimo svarba pedagogo darbe.   
• Emocijos ir jausmai: panašumai ir skirtumai. Emocijų ir jausmų funkcijos. Negatyvios ir pozityvios jausmų išraiškos formos. Jausmų bei emocijų atsiradimas ir raiška krizių, ribinių situacijų metu, jų valdymo būdai. 

• Žmogaus pamatiniai jausmai ir jų funkcijos: pyktis, džiaugsmas, liūdesys, baimė. Praktiniai metodai jausmams įsisąmoninti, diferencijuoti ir valdyti. Aukštesnieji jausmai: meilė, viltis, tikėjimas, altruizmas, harmonija, pilnatvė. Kokios sąlygos reikalingos šių jausmų gimimui?  
• Vaikų jausminė patirtis ir išgyvenimai. Kaip padėti vaikams pozityviai išreikšti jausmus? Pedagogo asmenybės įtaka vaikų jausmų valdymui ir išraiškai. 

Programos uždaviniai: 

1. Supažindinti pedagogus su emocinio intelekto sąvoka bei jausmų poveikiu bendravimui ir darbinei veiklai.
2. Padėti įvaldyti praktinės veiklos metodus, leidžiančius pozityviai išreikšti jausmus, konstruktyviai spręsti bendravimo problemas.
3. Ugdyti gebėjimą įsisąmoninti, įvardinti ir diferencijuoti savo jausmus.
4. Lavinti pedagogų gebėjimą empatiškai reaguoti į kitų žmonių elgesį ir teigiamai išreikšti savo jausmus.

Programa skirta: dalykų mokytojams, priešmokyklinio ir ikimokyklinio ugdymo institucijų pedagogams, mokyklų vadovams bei pavaduotojams ir asmenims, siekiantiems įgyti žinių apie emocinį intelektą ir saviugdą. 

Seminaro dalyviams bus išduodami akredituoto LMTA Karjeros ir kompetencijų centro kvalifikacijos tobulinimo pažymėjimai (veiklos vertinimo ir akreditavimo pažyma Nr. KT3-2). 

Rosita Pipirienė 

Psichologė, psichoterapeutė (geštaltinė, jungistinė psichoterapijos kryptys), lektorė, vykdo privačias konsultacijas nuo 2005 metų. Lektorė yra dirbusi psichologe keliose Vilniaus mokyklose, taip pat dalyvavusi projektuose krizių bei traumų ištiktiems vaikams ir jų tėvams padėti, dirbusi su įvaikintais, globojamais vaikais ir jų šeimomis, vedusi psichoterapines, savipagalbos grupes tėvams, auginantiems problematiškus vaikus. Be konsultacinio darbo, dėstė psichologijos kursus Vilniaus universitete. Lektorė aktyviai dalijasi patirtimi spaudoje, straipsniai spausdinami žurnaluose, tokiuose kaip: „Mažylis“, „Tavo vaikas“, „Raktas“. Vesdama seminarus laikosi principo – viską, ką dėsto teoriškai, turi „įvilkti į praktikos rūbą“. Todėl mokymuose didelę laiko dalį užima pratimai, užduotys, įtraukiantys pokalbiai, diskusijos.